Miško terapija Lietuvoje: nuo buvimo gamtoje iki sveikatos stiprinimo 1 dalis

Miškas žmogui nuo seno buvo poilsio, ramybės ir atsitraukimo vieta. Tačiau šiandien vis dažniau kalbame ne tik apie intuityviai jaučiamą gamtos naudą, bet ir apie tai, kaip gamtinė aplinka gali būti sąmoningai pasitelkiama žmogaus sveikatai, psichologiniam atsistatymui ir streso mažinimui.

Miško ir gamtos terapija Lietuvoje dar palyginti jauna sritis, tačiau per pastaruosius kelerius metus ji sparčiai profesionalėja: vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, formuojasi specialistų bendruomenė, o miško terapija jau turi savo vietą ir Lietuvos sveikatos priežiūros teisiniame lauke.

Kas iš tiesų yra gamtos terapija?

Gamtos terapiją galima apibrėžti kaip sąmoningai kuriamą žmogaus sąveiką su gamtine aplinka, kurios tikslas – sveikatos stiprinimas, psichologinis atsistatymas, streso mažinimas ir gilesnio ryšio su gamta atkūrimas.

Paprastas pasivaikščiojimas miške taip pat gali būti labai naudingas, tačiau gamtos terapijoje keičiasi pats buvimo gamtoje būdas.

Čia nesiekiama nueiti tam tikro atstumo ar pasiekti kelionės tikslą. Tempas lėtėja. Dėmesys sąmoningai nukreipiamas į aplinką, kūną ir pojūčius. Atsiranda sustojimų, tylos bei refleksijos.

Vedamos sesijos metu naudojami vadinamieji kvietimai – pasiūlymai tyrinėti aplinką per regą, klausą, uoslę, lytėjimą ir kūno pojūčius.

Galima sakyti labai paprastai:

žygyje dažniausiai mes einame per mišką, o miško terapijoje leidžiame miškui ateiti iki mūsų.

Lietuvoje miško terapija turi ir oficialų apibrėžimą. Medicinos norma MN 189:2025 ją apibrėžia kaip žmogaus organizmo veikimą miško ar parko kvapais, garsais, vaizdais, oru ir kitais gyvosios bei negyvosios gamtos elementais, siekiant ligų prevencijos, sveikatinimo ar negalavimų palengvinimo.

Gamtos terapija, miško terapija ir miško maudynės – ar tai tas pats?

Šios sąvokos kasdienėje kalboje neretai persidengia, tačiau jos nėra visiškai tapačios.

Gamtos terapija yra platesnė sąvoka. Ji gali vykti miške, pievoje, parke, prie vandens ar kitoje gamtinėje aplinkoje ir apimti įvairius gamta grįstus metodus.

Miško maudynės, arba japoniškai shinrin-yoku, yra konkretesnė praktika, kurios esmė – lėtas ir sąmoningas panirimas į miško aplinką per pojūčius.

Žmogus stebi, klausosi, uodžia, liečia, pastebi oro temperatūrą, šviesą, judėjimą ir savo kūno reakcijas. Čia nėra fizinio rezultato, kurį reikėtų pasiekti.

Miško terapija gali apimti miško maudynių principus, tačiau sveikatos priežiūros kontekste ji yra platesnė ir Lietuvoje jau reglamentuojama kaip papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros sritis.